Prekių kategorijos
Prekių kategorijos>
PAGALBA / UŽSAKYMAI
Partneriai

        

            

     

       

Moterų menopauzė (klimaksas). Kas tai? Kaip ją suvaldyti?

Moterų menopauzė (klimaksas). Kas tai? Kaip ją suvaldyti?

Kada prasideda menopauzė? Kiek trunka menopauzė?

Menopauzė - gyvenimo laikotarpis, kurio metu organizme vyksta organizmo lytinės funkcijos silpnėjimas. Šį laikotarpį išgyvena ir vyrai, tačiau daugeliu atvejų jų jaučiami pojūčiai yra silpnesni nei moterų.

Moterų menopauzės laikotarpis skirstomas tris etapus: perimenopauzę, menopauzę ir pomenopauzę. Perimenopauze - tai laikotarpis prieš menopauzę, kai mėnesinės tampa nereguliarios. Paprastai jis tęsiasi 4‑5 metus, tačiau jo trukmė gali svyruoti nuo 1 iki 9 metų (1). Moterų menopauzė – retrospektyviai (praėjus metams nuo paskutinių mėnesinių) nustatoma visiška mėnesinių pabaiga, kuri įvyksta dėl kiaušidžių funkcijos nepakankamumo. Daugumos išsivysčiusių šalių moterų menopauzės amžiaus vidurkis yra 51,3 metų (1). Pomenopauzei priskiriamas laikotarpis po menopauzės iki gyvenimo pabaigos. Išsivysčiusiose šalyse pomenopauzės laikotarpis sudaro apie vieną trečdalį moters gyvenimo trukmės.

Jeigu abejojate, ar Jums jau prasidėjo menopauzės, ir norite įsitikinti, kad atsiradę simptomai yra susiję būtent su ja, galite tai paprastai pasitikrinti namuose PRIMA FSH testu moterų menopauzės diagnostikai. Tyrimas paprastas, tereikia užlašinti šlapimo ir gausite rezultatą. Testą galite įsigyti paspaude čia.

 

Kas gali pasireikšti moterų menopauzės metu?

Moterų menopauzės laikotarpiu dažniausiai atsiranda vadinamųjų vazomotorinių (kraujagyslių tonuso pakitimo) simptomų, kurie pasireiškia dėl pogumburio (tam tikros smegenų dalies) reakcijos į lytinių hormonų kiekio svyravimus. Dažniausiai galite pajusti:

  • karščio bangas (dar vadinamos „karščio pylimu“),
  • gali prasidėti naktinis prakaitavimas,
  • dažną širdies plakimą,
  • staigų galvos, kaklo ir krūtinės odos paraudimą,
  • odos temperatūros padidėjimą,
  • galvos skausmą. 

Šie simptomai pasireiškia net 75 proc. moterų (1). Lytinių organų ir šlapimo takų nusiskundimų pasireiškia dėl šių organų gleivinės pakitimų. Gali atsirasti makšties skausmas ir deginimas, niežulys, lytiniai santykiai gali tapti skausmingesni, dažniau pasikartoti šlapimo takų infekcijos, atsirasti šlapinimosi sutrikimų. Pasireiškia osteoporozė. Neretai pastebima psichologiniai sunkumų: miego sutrikimų, nuotaikos pokyčių, apatija, energijos stoka, padidėjęs dirglumas. Moterims, kurioms simptomai labai ryškūs, dažniau pasireiškia ir kitų moterų menopauzės sutrikimų, jų savijauta būna blogesnė. Vazomotorinių simptomų pašalinimas pagerina ir psichologinę būklę (pasireiškia taip vadinamas „domino efektas“).

 

Moterų menopauzės simptomų gydymas

Sutariama, kad tinkamiausias gydymas yra pakeičiamoji hormonų terapija (PHT). Tai yra estrogenų arba estrogenų ir gestagenų derinys, skirtas moterų menopauzės simptomams lengvinti ir menopauzės sukeliamų ligų profilaktikai (2). Bet, kaip ir bet kurie vaistai, PHT preparatai pasižymi ilgu kontraindikacijų ir galimų šalutinių poveikių sąrašu. PHT preparatų nepatariama vartoti, jei yra esamas, buvęs arba įtariamas krūties vėžys, nustatyti arba įtariami nuo estrogenų priklausomi piktybiniai navikai (pvz., gimdos gleivinės vėžys), neaiškios kilmės kraujavimas iš vidinių lytinių organų, negydyta endometriumo hiperplazija, ankstesnė idiopatinė arba esanti venų trombembolinė būklė (giliųjų venų trombozė, plaučių trombembolija), aktyvi ar pastaruoju metu nustatyta arterijų trombembolinė būklė (pvz., krūtinės angina, miokardo infarktas), negydyta hipertenzija, aktyvi kepenų liga, žinomas padidėjęs jautrumas vaistui, vėlyvoji odos porfirija (absoliuti kontraindikacija) (1). PHT vartojimas taip pat padidina išeminės širdies ligos, insultų, tulžies pūslės akmenligės, gimdos endometriumo ir krūties vėžio riziką (1). Nors egzistuoja tik viena absoliuti kontraindikacija, o galimi šalutiniai poveikiai paprastai yra susiję su ilgalaikiu preparatų vartojimu ir tik nežymiai didina aukščiau minėtų susirgimų riziką, moterys paprastai kreipiasi į specialistus tik tada, kai simptomai pradeda labai jas varginti ir ženkliai pablogina jų gyvenimo kokybę.

Tačiau, be cheminių hormonų terapijos preparatų, egzistuoja ir kiti daug saugesni būdai. Pavyzdžiui, tinkama sureguliuota mityba. Tai yra vartoti maistą, kuriame gausu natūralių medžiagų, savo struktūra panašių į estrogenus (moteriškus lytinius hormonus, kurių šiuo metu organizme pradeda trūkti). Dar kitaip jie vadinami - fitoestrogenais (augalinės kilmės medžiagos). Labiausiai ištirti ir plačiausiai vartojami iš jų yra izoflavonai, daugiausiai randami sojos pupelių (Glycine max) ir raudonųjų dobilų (Trifolium pratense) sudėtyje. Šie raudonųjų dobilų ir sojos pupelių komponentai (biochaninas A, genisteinas, gliciteinas, daidzeinas ir formononetinas) pasižymi moteriškų lytinių hormonų savybėmis (3). Platus šių medžiagų veikimo diapazonas ir saugumas bei žema šalutinio poveikio rizika, leidžia vertinti raudonųjų dobilų ir sojos pupelių ekstraktus kaip alternatyva pakaitinei hormonų terapijai (3, 4), ypatingai toms moterims, kurios jautriai reaguoja arba netoleruoja gydymo hormonais (5), taip pat toms, kurios dėl galimo šalutinio vaistų poveikio nenori vartoti pakaitinės hormonų terapijos preparatų. Galima vartoti įvairius iš šių augalų paruoštus produktus, pavyzdžiui, arbatas, ekstraktus ir panašiai, tačiau manome, kad reiktų pabandyti tinkamą maisto papildą, nes juos patogu dozuoti (atminkite, kad sau tinkama dozę kiekviena moteris turi atrasti individualiai) bei nereikia kartu vartoti papildomų kalorijų ar skysčių, ypač, esant padidėjusiam prakaitavimui. Jeigu nejaučiate pagerėjimo, paieškokite sau tinkamos dozės (padidinkite ją) arba tinkamo derinio (kartu vartokite kelis produktus, pvz., arbatą ryte, kapsulę vakare). Jeigu reikia patarimo arba menopauzės simptomai sunkėja, visada pasitarkite su gydytoju.

Minėjome, jog dažniausiai moterų menopauzės laikotarpiu pasireiškia vazomotorinės (kraujagyslių tonuso) kilmės nusiskundimai. Mokslinių tyrimų nustatytas teigiamas šių preparatų poveikį karščio bangoms ir kitoms vazomotorinėms reakcijoms (4, 8, 9), taip pat nemigai ir osteoporozei (4).

 

 

 

Šiandien tiekiamus sojos pupelių ir raudonųjų dobilų ekstraktų maisto papildus rasite paspaudę Rotklee Plus kapsulių nuotrauką

 

 

 

Literatūra

1.             Akušerijos ir ginekologijos praktikos vadovas. Sudarytoja G. Drąsutienė. Vilniaus universiteto leidykla, 2008.

2.             Žiobakas R, Ališauskas J, Kruminis V & Stankevičius H. Pakeičiamosios hormonų terapijos praktinės rekomendacijos. Lietuvos akušerių ir ginekologų draugija (LAGD), 2005.

3.             Beck V, Unterrieder E, Krenn L, Kubelka W & Jungbauer A. Comparison of hormonal activity (estrogen, androgen and progestin) of standardized plant extracts for large scale use in hormone replacement therapy. Journal of Steroid Biochemistry & Molecular Biology 2003; 84:259-268.

4.             Bedell S, Nachtigall M & Naftolin F. The pros and cons of plant estrogens for menopause. Journal of Steroid Biochemistry & Molecular Biology 2014; 139:225-236.

5.             Poluzzi E, Piccinni C, Raschi E, Rampa A, Recanatini M & De Ponti F. Phytoestrogens in postmenopause: the state of the art from a chemical, pharmacological and regulatory perspective. Current Medicinal Chemistry 2014; 21:417-436.

6.             Lagari VS & Levis S. Phytoestrogens for menopausal bone loss and climacteric symptoms. Journal of Steroid Biochemistry & Molecular Biology 2014; 139:294-301.

7.             Roberts H & Lethaby A. Phytoestrogens for menopausal vasomotor symptoms: a Cochrane review summary. Maturitas 2014; 78:79-81.

8.             Chen M-N, Lin C-C & Liu C-G. Efficacy of phytoestrogens for menopausal symptoms: a meta-analysis and systematic review. Climacteric 2015; 18:260-269.

9.             Girardi A, Piccinni C, Raschi E, Koci A, Vitamia B, Poluzzi E & De Ponti F. Use of phytoestrogens and effects perceived by postmenopausal women: result of a questionnaire-based study. BMC Complementary and Alternative Medicine 2014; 14:262-266.