Prekių kategorijos
Prekių kategorijos>
PAGALBA / UŽSAKYMAI
Partneriai

        

            

     

       

Insultas: Jo pavojaus ignoruoti negali net ir turintieji žemą spaudimą

Insultas: Jo pavojaus ignoruoti negali net ir turintieji žemą spaudimą

Aukštas spaudimas – civilizacijos rykštė, kuri, kaip palygino Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Kardiologijos ir angiologijos centro vadovas habil. med. dr. prof. Audrius Aidietis ardo žmogaus signalizacijos sistemą. Kai ardomas įspėjamasis mechanizmas, tik laiko klausimas, kada gesti pradės kiti žmogaus mechanizmai. Spalio 29 d. pasauliui minint Pasaulinę insulto dieną svarbu žinoti, kas sukelia insultą – ūminį galvos smegenų kraujotakos sutrikimą – kam jis gresia dažniausiai ir kaip įmanoma jo išvengti. Labiausiai suklusti turi tie, kurių spaudimas aukštas, tačiau, pasak A. Aidiečio, į insulto grėsmę numoti negali ir tie, kurių spaudimas žemas. Profesorius atsakė į daugiau klausimų, susijusių su insultu ir jo grėsmėmis.

Insulto dieną dažniausiai kalbama apie tai, kaip jį atpažinti. Vis dėlto kas yra didžiausi šio sutrikimo vėliavnešiai, kas įspėja, kad žmogus yra rizikos zonoje?

Mūsų, civilizuotos visuomenės, problema yra aukštas kraujo spaudimas, kitaip vadinamas arterine hipertenzija. Šią problemą turi 15-20 proc. žmonių. Net 35 proc. žmonių, sergančių koronarine širdies liga, ji išsivystė dėl arterinės hipertenzijos. Net pusė tų žmonių, kuriems yra širdies nepakankamumas, turėjo problemų dėl aukšto spaudimo.  Remiantis daugumos studijų duomenimis, sakoma ir kad ketvirtis priešlaikinių mirčių yra susijusios su arterine hipertenzija. Ji yra labai klastinga liga, kuri iš pradžių sugadina  žmogaus signalizaciją, o paskui ir visą mašiną, t. y. gadina visus žmogaus organus: širdį, kraujagysles ir kita. Arterinė hipertenzija nėra vienintelė ir tiesioginė insulto priežastis, tačiau ji yra tai, nuo ko dažniausiai viskas prasideda, todėl būtent šiai globaliai problemai turi būti skiriamas didžiulis dėmesys. Apie tai svarbu kalbėti, nes arterinė hipertenzija yra gana lengvai kontroliuojamas įvairių ligų ir būklių, tarp jų ir insulto, rizikos faktorius.

Ar trūksta to dėmesio? Žmonės per mažai domisi savo kraujo spaudimu?

Labai dažnai, kai žmonės jaučiasi gerai, sveikai, nesimatuoja spaudimo. O arterinė hipertenzija jau tada gali vykdyti savo ardomąjį darbą. Beveik kas trečias žmogus turintis aukštą arba padidėjusį kraujo spaudimą, to nežino, nes nejaučia jokių simptomų, todėl žmonės kurie rūko, vartoja alkoholį, turi antsvorio ar yra vyresnio amžiaus, turi reguliariai matuotis kraujo spaudimą. Yra žinoma, kad 95 proc. ligonių, sergančių arterine hipertenzija,  kurie vartoja vaistus ir todėl galvoja, kad viską, ką turėtų dėl savęs padaryti, jau padaro.  Net 76 proc. gydytojų gydydami tokius ligonius irgi mano, kad dirba gerai. Bet realybė tokia, kad tik 37 proc. ligonių yra gydomi gerai.

Gal galėtumėte plačiau paaiškinti, koks ryšys tarp aukšto spaudimo ir prieširdžių virpėjimo, galinčio sukelti insultą?

Žinoma, kad esant 140/90 kraujo spaudimui labai dažnai gydytojai aptinka pacientų kairiojo skilvelio diastolinę disfunkciją. Kai širdies raumuo sveikas ir skilvelis gerai susitraukia – sakoma, kad jo sistolinė funkcija – gera. Bet skilvelis turi ir gerai atsipalaiduoti, kad po to galėtų priimti pakankamą kiekį kraujo iš prieširdžių. Tai yra jo diastolinė funkcija. Labai dažnai, ypač esant arterinei hipertenzijai, ši atsipalaidavimo funkcija yra sutrikusi – skilvelis nepakankamai atsipalaiduoja, todėl pertempia kairįjį prieširdį ir tada prieširdyje kyla spaudimas, kuris, savo ruožtu, pertempia aplink plaučių venas esančius cirkuliarinius raumenis. Šie raumenys, daliai ligonių, į pertempimą reaguoja labai specifiškai, t.y. šiuose raumenyse susidaro didelio dažnio elektrinio aktyvumo židiniai, kurie pradžioje trumpam, o vėliau vis ilgesniam laikotarpiui priverčia prieširdžius susitraukinėti labai dideliu dažniu. Tai ir yra prieširdžių virpėjimo treneriai. Paskui atsiranda prieširdžių virpėjimas. Trumpiau tariant nėra prieširdžių virpėjimo be diastolinės skilvelio disfunkcijos.

Kai ateina ligoniai, kurie lyg ir sveikai jaučiasi, bet turi prieširdžių virpėjimą, pirmiausia pasižiūriu, koks skilvelio storis – užpakalinės sienelės norma turi būti 9 mm, bet dažniausiai nuo prieširdžių virpėjimo kenčiančių pacientų sienelės ir pertvara būna sustorėjusios – iki 11 arba jau 12 mm. Tai reiškia, kad jų širdis jau yra sužalota arterinės hipertenzijos.

Prieširdžių virpėjimas gali kilti dėl įvairių priežasčių, bet dažniausia vis dėlto ir yra arterinė hipertenzija. Ji lemia apie 60 proc. prieširdžių virpėjimų atvejų. Kalbant apie prieširdžių virpėjimą yra labai svarbu atkreipti dėmesį į naktinę hipertenziją. Vakare pasimatavęs spaudimą žmogus mano, kad nebūtinai turėtų išgerti spaudimą mažinančių vaistų, bet paryčiais, miegant, jo spaudimas gali labai pakilti ir toks užkilęs spaudimas tuo metu labiausiai ir gadina širdį.

Prieširdžių virpėjimas – ne tik nemalonus jausmas krūtinėje, bet ir insulto sukėlėjas?

Žmogus su prieširdžių virpėjimu turi 5 ar net 6 kartus didesnę insulto riziką nei tas, kurio prieširdžiai nevirpa. Kai virpa prieširdžiai, tai kairiojo prieširdžio ausytė nesusitraukinėja ir ten susidaro aklavietė. Joje užsistovi kraujas. Jeigu užsistovi daugiau negu dvi paras, tada yra labai didelės galimybės susidaryti krešuliui. Kai ritmas ir ausytė vėl pradeda susitraukinėti, krešulys gali būti išmetamas ir dažniausiai jis pateks į smegenis. Tai reiškia, kad bus labai didelis insultas. Ketvirtis  žmonių, kurie patiria tokį insultą miršta per 30 dienų, dar 25 proc. miršta per metus. Iš likusių 50 proc. gyvų 60 proc. lieka neįgalūs.

Tad, kai kalbame apie prieširdžių virpėjimą, svarbu suvokti, kad tai nėra tik diskomfortas, kurį žmogus jaučia. Tai yra smulkmena palyginus su insultu. Pirmoje vietoje turime galvoti, ką daryti, kad žmogaus neištiktų insultas.

Kaip išvengti insulto, kai spaudimas yra aukštas ir ką daryti, kai jau yra išsivystęs prieširdžių virpėjimas?

Tokiu atveju pagrindinis taikomas gydymo būdas – vaistai. Apie 60 metų buvo vartojamas varfarinas, kuris padarė daug gerų darbų, bet jis yra ir kaprizingas vaistas, nes jo poveikis nuo daug ko priklauso: ir nuo maisto, ir nuo kitų vaistų, ir nuo kitų ligų. Ligonis turi būti nuolat stebimas koreguojant vaisto dozę pagal atliekamus kraujo krešumo tyrimus, kad nepradėtų kraujuoti arba kad jo neištiktų insultas. Tačiau šiuo metu yra naujos kartos geriamieji antikoaguliantai, kurių skirtą dozę vartodami pacientai gali būti ramūs ir jiems nereikia daryti jokių kraujo krešėjimo tyrimų. Tai yra naujų vaistų atsiradimo era ir mes iš jų tikimės labai gerų rezultatų.

Kitas būdas siekiant išvengti insulto esant prieširdžių virpėjimui – kairiosios prieširdžio ausytės chirurginis pašalinimas arba užkimšimas tam tikrais kamščiais. Tačiau tai yra pakankamai brangūs gydymo būdai, kuriems, be to, vis dar yra renkami įrodymai.

Noriu atkreipti dėmesį į arterinę hipertenziją, kuri, kaip prieširdžių virpėjimo ir daugelio kitų ligų priežastis yra palyginus lengviausiai kontroliuojama. Turime kalbėti apie prevenciją. Žmonės turi žinoti, kad normalus spaudimas yra 120/80. Sveikas žmogus naktį dar numeta 10-20 proc. spaudimo. Tiems, kuriems spaudimas paryčiais pakyla, turėtų žinoti, kad yra tik laiko klausimas, kada jiems pradės virpėti prieširdžiai. Yra vaistų esant arterinei hipertenzijai, kuriuos pasitelkus galima atimti iš ligos tai, ką ji yra padariusi. Visada stengiuosi ligonius įkvėpti optimizmo, skatinti rūpintis savo sveikata kuo anksčiau.

Ar galima tikėtis, kad prieširdžių virpėjimas praeis natūraliai?

Jeigu kalbame apie arterinės hipertenzijos sukeltą prieširdžių virpėjimą, tai galime kalbėti ir apie jo prevenciją. Žmogus turi domėtis savo sveikata ir jeigu jo spaudimas aukštas, jis sąmoningai turi kontroliuoti jį. Žmogus negali būti tik už virvelių tampoma lėlė. Tad, esant padidintam kraujo spaudimui, labai svarbus fizinis aktyvumas, kuris mažina spaudimą. Dabar visame pasaulyje, kuriame tyko šios civilizacijos ligos, populiarėja fizinis aktyvumas, žmonės buriasi į grupes, vaikšto, bėgioja. Yra net aparatų, kurie skaičiuoja nueitus žingsnius ir įkvepia entuziazmo vaikščioti daugiau. Ne tik nejudrumas, bet ir nutukimas, didina kraujo spaudimą ir sukelia kitas civilizacijos ligas, todėl turime sąmoningai kontroliuoti šiuos dalykus.

Ar prieširdžių virpėjimas ir insultas gresia tik žmonėms, kurių aukštas spaudimas? Hipotonikai gali būti ramūs?

Būna, kad hipotonikai tampa hipertonikais. Ir tokie pacientai yra gana sudėtingi, nes visų pirma juos yra sunku įtikinti, kad jie turi problemų su aukštu spaudimu ir kad privalo jį žeminti.

Ar prieširdžių virpėjimas gresia jauniems žmonėms?

Statistiškai, žmonės, kuriems yra 50-60 metų turi 1,5 proc. insulto riziką esant prieširdžių virpėjimui, tie, kuriems yra 70-80 metų – 2,1 proc., o tarp žmonių, kuriems yra 80-90 metų – jau 23 proc. Tiems, kas nuo jaunystės turėjo aukštą spaudimą, sulaukus 60-70-metų ateina laikas mokėti už tai.

Kaip minėjau anksčiau, prieširdžių virpėjimas turi daug priežasčių. Galima jas suskirstyti į kardiologines (pvz. širdies vožtuvų ligos, sinusinio mazgo silpnumas, kardiomiopatijos, po širdies operacijų ir t.t.) ir nekardiologines (pvz. dėl plaučių, skydliaukės ligų, elektrolitų balanso sutrikimų, alkoholio ir kt.). Todėl šias priežastis gali turėti ir labai jauni žmonės. Prieširdžių virpėjimas gali būti ir nesusijęs su padidintu kraujo spaudimu. Šiuo metu labai intensyviai tyrinėjamos ir prieširdžių virpėjimo genetinės priežastys.